Planavau šį įrašą pradėti apie tai, kaip ir toliau ramiai laukiu švenčių, niekur neskubu, mėgaujuosi laukimu. Juk dar prieš kokią savaitę tikrai taip jaučiausi, bet pastarosiomis dienomis ir mane apemė ta šventinė isterija. Nors mano šventės bus ne su giminėmis prie nuo maisto lūžtančio stalo, bet kažkur Prancūzijos pietuose, kur žiema beveik tokia pati kaip vasara Suomijoje. Sausio pradžioje planuoju apsilankyti Lietuvoje, pabūti su artimaisiais bei draugais. Skamba išties patraukliai, bet… Tai reiškia, kad mane yra apėmusi ne tik ta prieškalėdinė, bet dar ir prieškelioninė panika.
Reikia supirkti lauktuves į Lietuvą, susirašyti kelionės planą, nusipirkti tinkamų rūbų, batus (senieji batai baigia suplyšti, džinsams irgi gresia toks pats likimas), kelioninių kosmetikos indelių (senieji kažkur dingo), pasidaryti manikiūrą, susitikti su keliais draugais, susitvarkyti namus, užbaigti keletą darbų ir dar galima ilgai tęsti šį sąrašą. Dar tas stumdymasis prekybos centruose, stovėjimas eilėse su tokiais pat kaip aš.. Puikiai suprantu, kad tai tikrai nėra nei problemos, nei rimtos bėdos, bet kiekvienam jo gyvenimas atrodo svarbiausias.
O kur dar visokios nesėkmės, kaip du kartus nepavykę imbieriniai sausainiai, kurių tešla nukeliavo į šiukšlių dėžę. Taip pat kalėdinis veganiškas netikras zuikis, kurį paragavusi mano visavalgė antroji pusė siaubingai susiraukė. Skonis buvo įdomus, tik rozmarino perteklius tikrai pagadino skonį. Šio recepto tikrai nerasite mano tinklaraštyje.
Net ir šiuos keksiukus kepiau du kartus, kadangi iki galo neužsirašiau recepto, tad teko kepti antrąjį kartą. Šie keksiukai labai malonaus skonio, purūs, lengvai pagaminami. Vidus drėgnas, skonis labai primena moliūgų keksiukus. Skanūs ir be šokoladinio viršaus, bet su juo atrodo šventiškiau. Tiesa, pirmąjį kartą dėjau mažiau miltų, o antrąjį – daugiau. Abu kartus man jie buvo labai skanūs, bet pirmąjį kartą jie buvo drėgnesni, intensyvesnio skonio, o antrajį – sausesni, bet viršus traškesnis. Antrają dieną taip pat išlieka skanūs, nesukietėja.
Šiame recepte miltų kiekis mažesnis, nes visgi, manau, kad jie turėtų būti drėgnesni, „sunkesni“.
- 1 st. 240 g saldžiosios bulvės košės (1 maža bulvė arba 1/2 vid. dydžio bulvės)
- 1 1/4 st 140 g baltų speltos miltų
- 1/3 st 47 g ištirpinto kokosų aliejaus ar neutralaus skonio aliejaus
- 1/2 st. 95 g augalinio pieno (naudojau migdolų)
- 1/3 60 g ekologiško cukraus
- 2 valg. š. linų sėmėnų (sumaišyti su 6 valg. š. vandens)
- 2 valg. š. Dansukker auksaspalvio sirupo
- 2/3 arbat. š. cinamono
- 1 1/2 arbat. š. kepimo miltelių
- žiupsnelis kardamono, imbiero
- 100 g juodojo šokolado
- įvairių pabarstukų
Orkaitėje iškepti nenuluptą bulvę (180 laipsnių temp. apie 30-35 min. arba kol lengvai įsibes šakute). Ją atvėsinti ir sutrinti šakute.
Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių temp. Pasiruošti 12 keksiukų formą ir popierėlius.
Linų sėmenis sumaišyti su 6 valg. š šalto vandens. Palaikyti šaldytuve apie 10 min.
Į dubenį supilti aliejų, pieną, cukrų, auksaspalvį sirupą, linų sėmenis, sutrintą bulvę.
Kitame dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius, cinamomą, kardamoną, druską.
Per du kartus miltų mišinį suberti į drėgnų ingredientų dubenį. Atsargiai išmaišyti.
Paskirstyti tešlą į keksiukų formeles. Kepti apie 25 min.
Ištirpinti juodąjį šokoladą. Šaukšteliu aplieti iškepusius ir pravėsusius keksiukus. Užbarstyti pabarstukais.
Norint, kad keksiukai nesukristų, neišimkite jų iškart iš orkaitės. Išjunkite temp, palaikykite 1-2 min, tada šiek tiek praverkite orkaitės dureles, dar palaikykite kelias min., tada išimkite.