Neatsimenu kada valgiau spagėčius. Niekada nebuvau didelė jų gerbėja. Atsimenu vaikystėje, kai jie tik atsirado Lietuvoje, mama juos virdavo, o po to sumaišydavo su pomidorų padažu. Jetau, kaip būdavo skanu! Ypač šakute užkabinti vieną spagėtį ir visą susisiurbti į burną, o po to sėdėti prie stalo „išsimazojusiai“.
Kitas spagėčių ruošimo variantas būdavo su cukrumi. Saldūs spagėčiai. Tiesiog genialu. Nebuvo tais laikais nei interneto, nei itališkų patiekalų receptų knygų, o juo labiau produktų, kurie tiktų su šiais itališkais makaronais. Kaip bebūtų, malonūs prisiminimai. O dar maloniau suprasti, kad tobulėjam, augam, keičiamės ir niekada nebegrįšim į tuos tamsiuosius laikus, kai parduotuvėse būdavo keli maisto produktai, visos šeimininkės turėdavo tas pačias receptų knygas, kepdavo ant tų pačių keptuvių ir orkaičių.
Šie spagėčiai turbūt patys skaniausi kokius tik esu valgiusi. Juos su malonumu teko daryti dvi dienas iš eilės, nes Mano Brangusis ir kitą dieną pageidavo tokių pačių pietų kaip ir vakar (Nepagalvokite, kad ištisai stoviu prie orkaitės, bandydama įtikti Jam. Toli gražu ne).
Originalus receptas čia.
- 300 g spagėčių
- 2 avokadai
- 1/2 puodelio šviežių bazilikų
- 1/3 puodelio alyvuogių aliejaus
- 1 puodelis vyšninių pomidorų
- 1/2 puodelio konservuotų kukurūzų
- 2 skiltelės česnako
- druskos, pipirų
- Išvirti spagėčius pagal instrukciją, nurodytą ant įpakavimo. Išpilti vandenį, bet iki galo nenusausinti, kad spagėčiai nesuliptų.
- Sudėti į trintuvą nuluptus avokadus, česnakus, baziliką, citrinų sultis, druską, pipirus. Šiek tiek sutrinti. Supilti alyvuogių aliejų. Trinti kol pasidarys vientisa masė.
- Puode spagėčius sumaišyti su avokadu padažu, kukurūzais ir į 2-3 dalis supjaustytais pomidorais.