Kodėl aš nebe veganė?

Niekada nemaniau, kad teks atsakinėti į tokį klausimą. Rodos dar visai neseniai buvau šventai įsitikinusi, kad maitintis tik augaline mityba buvo puikus sprendimas mano gyvenime. Nors pagal visus reikalavimus, turbūt negalėjau savęs vadinti vegane, o tiesiog didžiąją dalį mano maisto raciono sudarė augalinės kilmės produktai. Mažąją dalį sudarė įvairūs nuklydimai kelionėse, svečiuose. Savo pasirinkimu tikėjau beveik 2 metus. Per tą laiką pradėjau rašyti veganiško maisto receptų tinklaraštį, pagaminau daugybę patiekalų, atradau naujų produktų, skonių, praplėčiau akiratį maisto gaminime. Taip pat lankiausi veganiškose kavinėse, sekiau daug veganiško maisto tinklaraščių Instagrame, Pintereste. Džiaugiausi, kad parduotuvėse daugėja veganiškų produktų pasirinkimas. Žinoma, maniau esanti geras žmogus, nes dėl manęs neturėjo mirti nė vienas gyvas padaras.

Atsimenu, kai gyvenau Anglijoje, prekybos centruose ant maisto produktų ėmiau pastebėti užrašus „Vegan“, keletas pažįstamų, draugų tapo veganais ar vegetarais. Internete vis daugėjo informacijos apie veganizmą. Akių negalėjau atitraukti nuo ryškiaspalvio maisto nuotraukų Instagrame. Tuo metu būdavo labai akcentuojama, kad veganizmas yra pati sveikiausia mityba. Žmonės, tapę veganais, išsigydė sunkias ligas, yra kupini energijos, numetė nereikalingus kilogramus.

Tiesą pasakius, prieš porą metų mano supratimas apie sveiką mitybą buvo gana ribotas. Iki tapimo vegane neturėjau sveikatos problemų, neturėjau antsvorio, peršalimo ligomis sirgdavau labai retai. Mano mityba nebuvo bloga, bet ir ne tobula. Valgiau gana saikingai, saldumynų naudojau kiek per daug. Aišku tai galima sieti ir su konditerės profesija.

Esu žmogus, kuris mėgsta keistus dalykus, nemėgstu plaukti pasroviui, tad nenuostabu, kad veganizmas mane įtraukė į savo sūkurį. Tapusi vegane morališkai jaučiausi daug geriau, bet fizinio poveikio nejaučiau. Galbūt atrodė, kad turiu daugiau energijos, mintys šviesesnės. Blogiau tikrai nebuvo. Po truputį vis atrasdavau naujų maisto produktų, virtuvėje daug eksperimentuodavau. Džiaugiausi, kad vartodavau daug sveikų produktų, apie kuriuos anksčiau net nebuvau girdėjusi.

Tad kas privertė grįžti prie įprastos mitybos? Ėmiau vartoti dar daugiau saldumynų, negu vartojau seniau. Mano medžiagų apykaita yra greita, todėl pavalgiusi pusryčius, pietus labai greitai vėl norėdavau valgyti. O tada užkandžiaudavau saldumynais, geriausiu atveju vaisiais, duona. Vartojau labai daug angliavandenių, nuo kurių priaugau keletą kilogramų. Jaučiau, kad jų nepavyksta numesti, nors nesuvartodavau daug kalorijų, nemažai laiko praleisdavau gryname ore, darydavau mankštą. Nors bandžiau visiškai atsisakyti saldumynų, bet atrodė, kad pats organizmas jų reikalauja.

Dažnai kankindavo refliuksas, ypač suvalgius ankštinių produktų. Vakarais būdavau visai nedarbinga, būdavo sunku susikaupti. Į pačią veganavimo pabaigą ėmė kankinti nemiga, tapau nervinga. Aišku tai galima sieti ne tik su mityba, bet manau šiuo atveju tai buvo susiję.

Taigi, vasaros pabaigoje nusprendžiau grįžti prie įprastos mitybos. Labai greitai pastebėjau, kad daugelis šių problemų ima dingti. Tapau energingesnė, nukrito keli kilogramai. Šiuo metu ėmiau vartoti kalakutieną, vištieną, žuvį, kiaušinius, kai kuriuos pieno produktus. Tiesa, renkuosi be antibiotikų, harmonų išaugintą vištieną, laisvai auginamų vištų kiaušinius. Bent jau Suomijoje aukštos kokybės produktų galima rasti net mažose maisto prekių parduotuvėse.

Nors daugelis veganų į gyvūlinės kilmės produktus nebegali žiūrėti, man matyt nutiko priešingai. Buvau pamiršusi kai kuriuos skonius, pavyzdžiui įprasto jogurto be priedų, kuris man pasirodė be proto skanus. Vakar po kelių metų pirmą kartą išsikepiau obuolių pyragą su kiaušiniais ir trupučiu sviesto. Dieviškas skonis. Tai buvo visiškai paprastas obuolių pyragas ir supratau, kad per pastaruosius kelis metus nevalgiau tokio skanaus kepinio. Valgydama varškės apkepą su moliūgais mėgavausi kiekvienu kąsniu. Turbūt panašius jausmus patiria kalinys, po daugelio metų išėjęs į laisvę. Skamba išties absurdiškai, bet jaučiuosi lyg būčiau išėjusi iš savo vidinio kalėjimo.

Nenoriu teigti, kad veganiškas maistas yra neskanus. Žinau daugybę gardžių receptų, kuriuos ir toliau gaminsiu. Ir tikiu, kad dar daugelį atrasiu ar sugalvosiu. Tiesiog, maitinsiuosi ne tik veganiškai, bet įtrauksiu ir kai kuriuos tradicinės mitybos produktus.

Nors šiuo metu galima rasti labai daug skirtingų sveikos mitybos apibrėžimų, bet viską reikia vertinti itin objektyviai. Išties yra daug žmonių, kuriems veganizmas tinka, bet internete galima rasti daugybę panašių istorijų, kaip ir manoji. Svarbiausia yra nebijoti eksperimentuoti, atrasti tai, kas labiausiai tinka ir patinka. Taip pat ypač svarbu, kaip dabar madinga sakyti, maitintis subalansuotai, kad ir koks mitybos tipas bebūtų. Ir žinoma, ne tik mityboje, bet ir visose gyvenimo srityse – reikia jausti saiką.

P. S. Tinklaraščio rašymą planuoju tęsti, bet jame nebebus vien tik augalinės mitybos receptų 🙂